- užtrukinti
- 1 užtrùkinti NdŽ; Q52, B136, H156, R, MŽ, N 1. caus. 1 užtrukti 2: Tokie daktarai – tik ligą užgaišinti, užtrùkinti Rdn. 2. DŽ1 caus. 1 užtrukti 4: Ažutrukintas esmi, nenuliekmi SD425. Tankiai užtrukintas (užgaišintas) esmi CII676. Kalbantį užtrukinu R288, MŽ385. Užtrùkinau aš jįjį bekalbėdamas, kad sugaišo J. O tame laiške buvo parašyta, kad tas ponas užtrukintų Mikoliuką lig pačio vakaro Pln. | refl. KII115,144,238,305,366, NdŽ: Vaikas, iš mokyklos pareidamas pietų, ištisą valandą užsitrukinęs LTsIV391. Tai nors greit sugrįžk ir neižsitrùkyk! Jrk87. 3. caus. 1 užtrukti 5: Bijokimės, kad pažadėjimą įeiti į jo atilsį neužtrukintumbim NTPvŽ411. [Velnias] nor tą žmonių išgelbėjimą užtrukinti bei drausti BPI272. O kada tarnas Dievo neregi, kas aną malženstvą užtrukintų …, teip tą šventą sprovą vardan Dievo turi pradėt PK230. Dėl kelių kitų užtrukinančių priežasčių jau mano balsas nutildintas M. Jan. Gailiuos be galo taip ilgai užtrukinusi [raštus] Žem. | refl.: Meldžiam atleisti, kad užsitrukinom su išleidimu prš. Tuomi tas dalykas tikt užsitrùkina, nusitęsia KII317. Jis bijojęs tą kaltybę ant savęs imti, kad jo dėlei tas daiktas neužsitrukintumbias LC1883, 7. \ trukinti; aptrukinti; nutrukinti; patrukinti; sutrukinti; užtrukinti
Dictionary of the Lithuanian Language.